Šoka snaigės
Patį pirmą žiemos tango...
Kaip šviesu,
Kada žiūriu pro savo langą!
Jos užklosto
Rudenėlio kūną nuogą.
Raudonuoja
Tik šermukšnio kelios uogos.
Lankstos vėjas
Tam baltam snieguolių būriui,
Žavesys to šokio
Jį bemaž užbūrė.
Mano akys
Klydinėja šitam šoky-
Ar galėjo kas
Žavesnį sugalvoti?