Vienatvė

Maniau, kad likti vienišai kur kas lengviau...
Kai nėra kam linkėti labo miego,
Ir neieškoti pėdsakų ant sniego,
Ir nešnabždėti „myliu dar labiau“....
Kai naktį antklodės nebūna maža,
Ir nesvarbu, jei tuščias šaldytuvas,
Nereikia rūpintis dėl kvailo makiažo,
Ir net nereikalingas naujas rūbas.
Kai bet kada gali pareiti naktį,
Ir niekam nerūpės, kur leidai laiką,
Kai niekas nepaklaus - pasiėmei raktą?
Ir grįžus nieko aiškinti nereikia.
Kai jaudintis nėra dėl ko per dieną
Ir žvilgčioti kaskart į telefoną,
Ir nebučiuoti nuotraukos ant sienos,
Ir pusryčiams netepti sviestu duonos.
Ir lyg atrodo viskas tik į naudą....
Juk kam ieškoti pėdsakų ant sniego?
Bet iš tikrųjų taip nepakeliamai skauda,
Kai niekas nepalinki labo miego....