Nukrito žvaigždė

Nukrito žvaigždė -
bėgom jos pažiūrėti.
Basi, purvini, alkani.
Tačiau jos neradom
Ir ko čia tikėtis?
Pravirkom kaip vienas - visi.

Mes verkėm palaukėj,
ir skundėmės vėjui.
O jis - tik lingavo
savo galva žila:
„Vai bėkit namo,
jūs maži niekadėjai,
ateikit rytoj:
visąnakt ji bus čia! „

Atėjom mes vėlei,
sunerimę visi:
„Ar tik neapgavo
Žvaigždutė šviesi? „
Bet vėjas pražilęs
tarp medžių bangavo
mums davė po žvaigždę
Ir tarė:
„Ji - TAVO! „