Aviečių spalvos rūkas

Aviečių spalva išpiešk jos sielą.
Per plaukus ištrauk viska kas buvo miela.
Stipriu švelnumu uždenk ranka burną,
ir pajausk kaip jos širdis nustoja grumtis...
Aprenk ja aviečių spalvos suknele,
užtrauk dangų rūko spalva,
pasikviesk vėją, kad dulkėm išpūstų jos kūną.
Paleisk jos mintis, kad siela atgautu drovumą.
Tada lietus lis aviečių spalvos ašarom,
o ruduo kels vėją aviečių spalvos miško pasakai....
Dabar mano rankas puošia negyvos gėlės, o galvoje skamba vėjas..
Siela įtrūko, vaizdas sutrūko.