Ir vėl atsėlino naktis,
Nelaukiu jų... labai ilgu...
Tik mintys pradeda man lįst,
Gal reik išvykt ar dar pabūt?
Juk čia buvau tik dėl Tavęs,
Kad vieną dieną prisiglaustum...
Mintis palaikė ši tiktai,
Dėl to gyventi buvo lengva...
Bet nežinau... per daug sunku
Eiti gatve ir laukt parimus,
Kad pravažiuotum Tu gatve,
Ar kad pati Tave sutikčiau...
Juk negaliu taip visada
Gyvent viltim, dėl to,
Kas nėra lemta...
Dar negaliu tuo patikėt,
Nejau priglausiu prie savęs aš kitą?
Na... bus kaip bus,
Vis tiek likimui aš esu dėkinga...
Suteikė progą man pažint Tave,
Pajust visa širdim, ką reiškia
Taip mylėti kitą!...
Kiekvieną dieną branginu,
Kai Tavo žvilgsnį aš regėjau,
Bet taip daugiau nebegaliu...
____________________________
Sėkmės Tau...
O aš ramiai žengiu į rytdieną...
... <3 ... <3 ... <3 ...