Kalėdos

Apsinešė žemė kiaulės taukais negrabiai tirpdytais,
Ištraukęs koją, vėl smengu į rudenio klampią prarają –
Kanalo kraštu, per pilką savaitę lytu sulytu,
Vėjas tolimą varpo skambėjimą debesiu atveja.

Migla šimtais voratinklių susuktu gniužulu
Braukia per veidą ir mano drabužį šlampantį kiaurai,
Kalėdinis spindesys gatvės lempelės žydėjimu įžuliu.
Įinu, už durų palikęs sieloj ištvinusius nuodėmių maurus.