Liūdėti neverta

Tik pažiūrėk,
Kiek daug šiąnakt prisnigo,
Užklostė patalais šakas obels,
Apsunko liaunos vyšnios
Ir sumigo...
Ilsėsis, kol pavasaris pabels.

Pasigrožėk!
Ir vėl žiema atėjo,
Įraudęs vėjas trankos ties durim.
Ne už kalnų Kalėdos
Ir Naujieji, -
Varpelių aidas atsimuš širdin.

Susimąstyk, -
Juk vėl prabėgo metai,
Vėl padaugėjo plaukuose šalnos.
Gyvenimas - lyg karuselės ratas,
Vis sukasi,
Kol kažkada sustos...

Nusišypsok,
Liūdėti juk neverta!
Palaidos sniegas nuoskaudas visas.
Žmogus ne rudeniu gyvent sutvertas-
Uždek širdy
Tikėjimo žvakes!