Pūgos bučinys

Jis stovėjo prie lango. Šiltame ir jaukiame kambaryje, o už lango siautė pūga. Atrodėį, kad ji blaškosi nuo medžio prie medžio, nuo namo prie namo, užsuka, užverčia sniego, po to paskubomis išpusto ratais, vėl prineša, bando užlįsti vėlyviems praeiviams už apykaklės, versdama juos skubėti namo, į šiltus kambarius, kuriuose jų tikriausia kažkas laukia. O jam norėjosi atplėšti langą ir pasikviesti pūgą į svečius. Jam visuomet patiko žiema, šaltis ir vėjas, o ypač pūga, kuri išpusto nereikalingas mintis iš galvosi ir joje tampa šviesu. Staiga sugalvojo, kad pats eis pūgos pasitikti. Apsirengė ir nusileido laiptais į lauką.
  O pūga, atrodė, tik jo ir laukė: sviedė saują snaigių į veidą, tarsi kviesdama pažaisti. Ėmė plėšti  šaliką, o kaukiantis vėjas nusinešė paskutinį ramybės saikelį, pasiimtą iš namų. Vėjo orkestras tai pritildavo, tai užgrodavo labai garsiai, net bauginančiai, atrodė, kad per tokį pustymą gali prarasti nuovoką ir pasiklysti. Jis ėjo gatve tolyn, kiek pasilenkęs, tarsi priešindamasis vėjo jėgai. Gatvė tuštėjo, lydėdama namo paskutinis praeivius. Jos gale išryškėjo siluetas. Kitas žmogus ėjo taip pat neskubėdamas, nekreipdamas dėmesio į gamtos šėlsmą. Jie susitiko prie gatvės žibinto. Tai buvo moteris. Trapi, nedidelė simpatiška moteris, kuri, kai jie susilygino, paklausė:
    _Jūs manęs neprisimenat?
    _Kodėl turėčiau prisiminti, aš juk jos nepažįstu, -pagalvojo, bet neatsakė jis.
    _Tai buvo vasarą... ne Lietuvoje.
    _A, -nutęsė jis, -prisiminęs, kad tikrai poilsiavo Jūrmaloje. Kartą paplūdimyje, netoliese, įsitaisė kompanija-trys moterys ir du vyrai. Kompanija linksminosi: gėrė alų ir žaidė kortomis, garsiai klausėsi muzikos. O viena moteris sėdėjo atokiau, gal deginosi, gal dairėsi.
    -Pritildykit muziką, gal trukdo aplinkiniams, -išgirdo jos balsą, tačiau kompanija neriagavo, juokėsi iš kvailai pralaimėjusio. Tuomet ji atsistojo, pati pritildė garsą ir nuėjo jūros link . Kiek pastovėjo, o paskui pradėjo eiti krantu tolyn. Kai jos figūrėlė beveik susiliejo su horizontu, jis pakilo ir ėmė ją vytis. Pajūris buvo tuštokas. Kai jiedu susitiko, ji mąsliai pažvelgusi paklausė:
  Ir jūs nemėgstate triukšmo?
  _Nemėgstu, kaip ir didelių kompanijų, man patinka vienuma, tačiau šiame kurorte, matau, nepavyks jos rasti.    Tęsinys vėliau.