Sienų istorija - „Lūžis prie romo butelio“

Išgeriu tamsos
truputį apniunka naktis
palėpę sunkiu paltu apkabinus
kužda tyliai senoms sienoms istorijas -
trakšt – girdžiu kaip lūžta kabliukai
laikantys kokosus vietoje -
trakšt – dar vienas praranda pusiausvyrą
sieloj tuščią vietą jėga paiima siaubas
o įskaudinta jūra banguoja garsiau
ir garsiau rėkia mintys
viskas tai kairėn
tai dešinėn pasvyra
raukšlėtas veidas staiga sudrėksta
tai jūra
tai jūra – kartoju -
paliko tave
baltų laukų alėjoje –
kažkada
kažkada
mano meile

o mes klausomės dviese susėdę
tarsi mūsų nebūtų šalia
gali užuosti
kaip gėlėti tapetai slysta
sūriu prisiminimų tvinksėjimu
gali girdėti
kaip šešėliai žvakių šviesoje šoka paskutinį tango
jų kūnai grakščiai ištįsę vėjui pasiduoda
tos šiltos glamonės plaukia sienomis
paliesti mano kojų pirštus bando
gali pajusti
kaip širdis prisipildo krauju tavuoju
muša svaigų ritmą paskutinio mohikano
regiu
kaip sienoje žiojasi plyšys –
ten liko praeitis
bevarde

ir viskas pulsuoja užmarštin
laikrodis muša pirmą
paskui sekantį --

kokosai pasidengia mano sukrypusiu stuburu –
o naktis tyliai kužda senoms sienoms istorijas