perregimas

ištark mano vardą
tik vieną vienintelį
atsidusk ir vėjui įpūsk
kad aukso dulkėm nuskrietų

ištark taip kad
kitų neliktų
kad kurčias mano šešėlis
darkart atsisuktų subyrėtų
ir vėl sugrįžtų
niūniuojančių sienų paviršiais
baltais puslapiais

skaityk mane atversk
mano rūbų sagas klostes nėrinius
apglėbk mane poezija tik
vos girdimai sienų tylėjimo
nelaužyk

įkvėpk --
ir tu jau būsiu aš