Nepūsk tu man į akis
Tas visas buvusias nelaimes,
Kurios tau padarė įtaką...
Žinau, kad tu nieko neturi,
Nei laimės, nei kančios, nei rūpesčio kitam.
Tavo gyvenimas sudėtas iš surūdijusių vamzdžių,
Iš kiniško maisto pakelio, kelių nuotraukų,
Ir atminties fragmentų apie praėjusius laikus.
Nekęsk, bet nemėtyk į mane akmenis...
Nusikaltau stipriau nei tikėjausi,
Bet tu man atleisk mano nuodėmes.
Brolau, nežudyk vėjo.
Atlapok skarmalus
Ir pajudėk iš vietos,
Iš mirties taško,
Iš girtų akių ir ausų.
Neleisk jiems tavęs paliesti,
Nekęsk suprantamybės.
Nebūk praėjusio laiko įkaitė ir įkrauk energijos
Tarp kojų kabančiam angelui su raudona nosim.
Mylėk gyvenimą stipriau už mirtį,
Bet žinok toks neišvengiamybės kainą.