begalviai žmonės

kai gaudėm lūpom vienas kito sielas
galvojau 'kas ta aš' ir ar galiu išduot
vėl kojų pirštais braukdama per pėdas
save, Tave.. kaip trupinius sušluot

ar mindyt? vien dėl to, kad nepajėgsiu
nebegalvot, nebematyt ir.. nekartot
klaidos? gal kai iš naujo ryto be Tavęs įkvėpsiu
suvoksiu ir išmoksiu suskaičiuot

kiek buvo, kiek yra, kiek bus dar
lytėjimo, radimo pasėkmių
kai ašarose jūros susitiks, ar
vel po kojom kris daug liudesių