Estetinio liūdesio diena

to Stephen King

Estetinio liūdesio dieną
aš išėjau pasivaikščioti
po suniokotą žemę.
Popierinis vėjas mano plaukuose
išdraikė tobulybę.
Gatvėje tik skaitmeniniai žmonės
      skaitmeniniai žodžiai
      skaitmeninės mintys
      skaitmeninė meilė.
Padėkit! Sušukau
atsiliepė tik skaitmeninis aidas.
Padėkite... nutilau
Plastikiniu taku einu
per sumontuotą pasaulį
mikroscheminiai mano pėdsakai
atsispaudžia polisterolio smėlyje
ir vėl išnyksta.
Užprogramuota jūra ošia monotoniškai
vis atkartodama pačią save.
Sintetinio dangaus fone
žybsi švyturys.
Jo šviesoj Morzės abėcėle
užšifruoti tiesos žodžiai.
“Tu niekad nebegrįši”