Nepalikim motinų vienų,
Kai diena trumpesnė ir už sprindį,
Kai naktų vienatvėj neramu,
Liūdnos akys ilgesiu suspindi.
Nepalikim motinų vienų,
Kai birželis laukuose šėlioja,
Kiek skausme ir sielvarte dienų,
Kai žiema piktai nusikvatoja.
Nepalikim motinų vienų-
Jei toli, joms laiškelius rašykim.
Gerą žodį siųskim dovanų,
Džiaugsmo valandom pasidalykim.
Nepalikim motinų vienų,
Ar gegužis žydi, ar rugsėjis,
Kai namai pilniausi šypsenų,
Mūsų mamos, rodos, atjaunėja.
Nepalikim niekad, niekada!
Mūsų joms kaip tyro oro reikia.
Gerumu globokim visada,
Juk nežinom, kiek dar turim laiko...