Knygų mugės perliukas

Žymus romėnų filosofas kadaise taip mąstė apie knygas: „Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos“. Ši frazė aplankė mano mintis iš karto po neįprasto dar neįprastesnės knygos  pristatymo.

      Mažai kam girdėta, neseniai plunksną į rankas paėmusi  Loreta Stonkutė, knygų mugės metu pristatė savo debiutinės knygos tęsinį. Smulki, dailaus veido garbanė šviesiaplaukė labiau priminė pramoginių laidų vedėją, nei rašytoją.  Taip jau yra, kad šiandieninė visuomenė žmogų sutinka ir vertina pagal išvaizdą, tad iš šios moters knygos šedevro nesitikėjau ir aš, daugų daugiausia tikėjausi, kad tai bus dar vienas meilės romaniūkštis su šabloniškais veikėjais ir laiminga pabaiga. Juk grožis ir protas šiandien  negali būti derinami tame pačiame kūne– arba graži, arba protinga. Tikėdamasi išgirsti trumpą, paprastos konstrukcijos knygos siužetą su spalvingomis asmenybėmis priešakyje ir aiškiai numanoma atomazga, laukiau autorės prabylant. Tačiau mano sąmonę sukrėtė ir nustebino pats pirmas moters sakinys: „Ši knyga yra EZOTERINIS romanas“.

      Patogiau įsitaisiusi pirmoje eilėje, įdėmiai sutelkiau žvilgsnį į knygos autorę ir štai ką sužinojau.
Įdomu tai, kad knygoje galima rasti dalykų, apie kuriuos tik dabar pradeda kalbėti mokslas. Matyt, kad laiko taupymo sumetimais rašytoja nenorėjo išsiplėsti, todėl tų „dalykų“ nekonkretizavo. Prieš rašydama romaną, autorė intensyviai domėjosi ezoterika, istorija, astrologija, joga, turėjo daug mokytojų iš skirtingų pasaulio šalių, kaip vieną pagrindinių, kuriam yra labai dėkinga, išskyrė indą Sohaną,  todėl, galima daryti prielaidą, jog jos pamąstymai knygoje nėra iš piršto laužti. Kūrinyje susijungia daug įvairių praktikų, tokių kaip šokio meditacija, ateities numatymas. Autorė pabrėžia, kad knygoje esanti praktika yra autentiška ir kuo drąsiausiai galima ja pasinaudoti. Taip rašytoja savo knygą tarsi prilygina mokomajam vadovėliui.
      Romane pasakojama, jog šeima yra lygi vienam vienetui, kas iš tikrųjų yra du, nes sudėta iš dviejų vienetų. Tie du vienetai, susijungdami į vieną, tampa vientisa būtybe, su bendrais siekiais, norais, bendromis svajonėmis. Ezoteriškai tokie vienetai jungiasi į didesnius vienetus – egregorus. Egregoras – tai daugelio žmonių, galvojančių apie tą patį dalyką ar siekiančių to paties tikslo, minčių sankaupa. Paprasčiau tariant, egregoras gimsta, kai grupė žmonių pradeda vienodai mąstyti. Kai minčių energijos susikaupia labai daug, ji pasaulį gaubiančioje informacinėje erdvėje virsta tarsi debesiu. Taip susikuria ir maži bendrų minčių egregorai – partijos, darbovietės, klubai, draugijos, šeima ir t. t. ir dideli, stiprūs, vienijantys milijonus žmonių egregorai, pvz., įvairios religijos. Egregorai neturi nieko bendra su dieviškumu, tai ne praregėjimas, nušvitimas ar angelų apsauga, o žmogaus sąmonės produktas. Jis egzistuoja tol, kol turi energijos tiekėjų. Idėja miršta, miršta ir egregoras.
      Romane ryški reinkarnacijos idėja. Autorė leidžia pasirinkti, tikėti ja, ar ne. Jeigu vis gi pasirinkote ‘netikėti’ mygtuką, priimkite tai kaip grožinės literatūros elementą. L. Stonkutė į gyvenimą žvelgia per ezoterikos prizmę, skatindama per daug nesielvartauti dėl nutinkančių nelaimių ar per daug nedžiūgauti dėl trumpalaikės laimės, anot jos, jeigu praeitame gyvenime buvome vargšai, tokie būsime ir šiame, ir visai nesvarbu, kad, pavyzdžiui, gimėmė turtingoje šeimoje, ar laimėjome milijoną -  juk gyvenimas ilgas, tad spėsime pinigus iššvaistyti.
      Ir kaip gi tokia intelektuali knyga nebus prideramai apiforminta – taip, kalbu apie jos viršelį. Knygos viršelyje aiškiai matomas saulės motyvas, kas, anot autorės, reiškia gėrį. L. Stonkutė saulę lygina su vyzdžiu. Vyzdys jungia du pasaulius, kitaip sakant, aš matau savo dvasinį pasaulį, bet ir pasaulis mane mato. Pati autorė knygos pavadinimą romano pabaigoje paaiškina taip: “Azahielle yra vyzdys į kitą pasaulį, bet stebėtojai esame ne mes, o tie, kurie žiūri iš kitos vyzdžio pusės. Per šį vyzdį esame regimi. ”

      Mane sudomino rašytojos žodžiai, jog perskaičius šią knygą, žmonės jaučia, kad viskas bus gerai, kad kažkas mumis rūpinasi ir kažkam esame reikalingi. Romane kiekvienas galime rasti to, ko ieškome, ko mums labiausiai reikia ir kas mus domina: ezoteriką, meilę, dvasinę patirtį, nuotykius.