Kaip atsirado gipsas

Buvo tamsi ir audringa
                    naktis,
Vėjas kuteno mano
                    mintis.
Sieloje kniaukė pulkai
                    katinų,
Reik prasivaikščioti -- aš
                    išeinu.
Trankos perkūnas, žaibuoja -
                    gražu.
Balų prilyta -- einu
                    pamažu,
Sieloj nurimo saldus
                    ilgesys,
Nyko nunyko vidaus
                    duobkasys,
Viltys atgimsta gyventi
                    linksmai,
"Mesiu eiliuoti," nusprendžiu
                    ūmai.
Užsidarysiu vartus aš į
                    širdį,
Lai nieks nemato, lai nieks
                    negirdi.
Keisiu gyvenimą jau nuo
                    rytojaus -
Ne -- grafomanijai! Būsiu
                      artojas.
Bet iš už kampo "Mersedesas" -
                      benc!