Raudantis vėjas

Drebėjo rankos,
Skaudėjo galvą —
Mėnulis matė,
Kaip vėjas rauda...

— Neliko nei kaulų,
Nei pelenų...
Tik prisiminimai
Senų laikų, –

Tarė vėjas Žemei, liūdnai,
Mėnuliui esant aukštai.
Deja, kad taip buvo – tu nežinai –,
Nes tuomet saulėj miegojai šiltai.