Viskas prasideda
Nuo žvilgsnio į langą.
Per langą.
Per kiemo medžius.
Kiaurai dangų.
Lyjantį lietų.
Viskas prasideda
Nuo pirmojo verksmo.
Ir šitaip
Jau dvidešimt metų.
Su kiekvienu verksmu
vis prie to paties –
„kur gi aš patekau
ir kas šitie žmonės? “.
Svetimos rankos
liečia mane.
Viskas prasideda.
Tik smilkalo dūmai
Sukasi, kyla
Visatom
Visatomis
Kol nebelieka
Kaip ir mūsų
neliks.


kristinaryd



