Nuplausiu

Nuplausiu viską, kas Tave slėgė,
Kas skaudino ir vertė vis liūdėt...
Tik džiaugtis skirta Tau gyvenime kasdieną,
Aš būsiu ta, kuri įrodys tai, kai būsime kartu...
Kiekvieną ašarą  ar liūdesio akimirką,
Ištrinsiu bučiniu karštu nakčia,
Pražys kadaise graudžiai ašaros išlietos,
Gražiausiais žiedlapiais Tavojoj širdyje...
Esi Tu vertas patirt tik laimę,
Labai norėčiau dovanot ją Tau pati...
Žinau, kai džiaugsis Tavo siela,
Ir aš iš laimės šokinėsiu vis...
Kai gera Tau, man irgi miela,
Kai Tu verki ir man sunku...
Nuklosiu kelią Tavojo gyvenimo,
Vien Meile pintu kilimu,
Ir vis žiūrėsiu ir žiūrėsiu aš,
Kaip visa tai, kas slėgė Tave,
Pavirsta Rojumi pilnu gražių ir kvepiančių žiedų...
Nuplausiu...
Ir pasodinsiu pačius gražiausius aš jausmus,                     
Užteks Tau jų ne tik šiame,
Bet ir visuose kituose gyvenimuose...
Juk Tavo siela tokia graži yra...
Aš pasirūpinsiu jos laime amžių soduose pražysiančią...
... <3 ... <3 ... <3 ...