Liūduo

Jau jokio baleto
Ant stiklo parketo
Dušimtdienis
Kaip neregėjom

Mes vargšai vaikai,
Laikų sukimos įkalinti,
Pačiūžom draskom
Asfaltą
Ir
Plešiam:
-Duonos ir žieminių!

Ne ne, ne paltų, ne striukių
Ir ne...

Ramybių,
šiltų kaip megztiniai,
Kurių neįpirkt mums..

Pašaipiai praplešia dar vieną paketą 
Ir lapų raketos susminga į  margą
Pledą

Mūs dievas estetas
Liūduo jam dar

Ir mums.