Kova

-Negalima! Pagalvok apie kitus! Neužmiršk ir tai, kas gali būti vėliau, - tarė protas.
-Stengiuosi, tačiau tai verčia mane dar labiau mylėti, - teisinasi širdis.
-Atsipeikėk! Tai lyg kažkokia hipnozė, yra daug kitų reikalų... dar nieko naudingo nenuveikei šiandien, - pasipiktino protas.
-Liaukis! Prašai, jog nustočiau plakti?! Tai nedora.., - atšauna širdis.
-Dėl Dievo meilės, nereikia čia tų dramatiškų scenų, tiesiog leisk man dirbti savo darbą, tu trukdai man, - tarė protas.
-Jaučiu, kad mes negyvensim taikiai, tu per daug iš manęs reikalauji, - įnirtingai tarė širdis.
-Tu mažiau svajok, šiame pasaulyje dominuoja išsilavinimas, o ne jausmai!, - pakėlė balsą protas.
-Tu niekuomet nesuprasi tai, širdis visuomet sutinka kitą širdį, o protai gyvena pavieniui, - drėbė širdis.