Adventui

Degu ir vėl tikėjimo žvakes,
Bijodama šviesios vilties netekti.
Gal negandos šešėliuose paskęs,
Ramybė aplankys kiekvieną naktį.

Glaudžiuosi prie likimo valandų,
Slepiu širdy svajonei rasti taką,
O džiaugsmą maldose tesurandu
Ir vis dažniau žvelgiu, kur laša žvakės..

Žinau! Dangus- tikėjimo versmė,
Paklydusį priglaudžia, nuramina.
Jei ašaros iš skausmo nuriedės,
Dangus atsiųs malonę begalinę.

Advento metas. Laikas susikaupt,
Įvertinti dienas, pažvelgt į priekį
Ir prieš altorių nuolankiai priklaupt,
Ramybę širdyje maldom pasiekti...