Žiema miške

Einu mišku – širdis dainuoja –
Toks grožis apsupa mane!
Išdidžios eglės, pušys stovi
Po puria balta sniego danga.

Šis grožis pakeri kiekvieną,
Kas mato žavesį jame -
Baltutė snaigė, lyg puriena,
Ištirpsta šiltame delne.

Sustok, akimirka žavinga!
Leisk pasidžiaugt, dar neskubėk,
To balto grožio man vis stinga,
Palauk, žiemuže, nepabėk.

Gamta dar nori pasidžiaugti
Šalta glamone iš širdies,
Kas taip užšaldys jautrią sielą,
Jei ne tvirtybė iš šalies?

Ar šaltis iš širdies gelmių,
Kuris vis veržias pamažu,
Žaizdas užšaldys amžinai?
Neliks to skausmo visiškai?

Jei taip, žiemuže, nepabėk,
Ir savo grožiu dar spindėk,
Neleisk atšilti negalioms,
Išsikeroti negandoms.