Valia

Kas gi yra toji valia apie kurią kalbama nuo neatmenamų laikų? Kokią reikšmę ji turi mūsų gyvenime ir kaip ją ugdyti? Valia vystosi nuo pirmųjų kūdykio gyvenimo akimirkų. Tokio elgesio šaknys slypi motoriniuose kūdykio aktuose, pasireiškiančiuose įvairių griaučių raumenų ir kalbos aparato raumenų grupių aktyvumu. Gyvenimo pradžioje tai tėra paprastų besąlyginių refleksų apraiška. Susidurdamas su aplinka kūdykis perima iš aplinkos begales verbalinių instrukcijų-komandų bei vizualinių elgesio modelių. Kaip pasakė garsus rusų psichologas L. Vygotskij: „Vaikas įaugina į save socialinę patirtį ir naudoja ją savo elgesiui kontroliuoti“. Pradžioje įaugintos elgesio programos reiškiasi ekstraversiškai, t. y. nukreipiamos į aplinką. Matant tikrovės objektus vaikas impulsyviai aktyvuoja anksčiau įgytas verbalines asociacijass, kurios impulsyviais kalbamojo aparatos motoriniais judesiais išsakomos į aplinką. Kitaip sakant reiškiasi reaktyvus, impulsyvus elgesys.  Tokiame elgesyje dar sunku įžvelgti valios aktų. Žaidimo metu jaunas žmogus impulsyviai verbalizuoja savo elgesį ir susidurdamas su kliūtimi, problema bando ją įvardyti impulsyviais pasisakymais. Valia pradeda reikštis tuomet, kai šis jaunasis mokslininkas nukreipia verbalinį elgesį, anksčiau perimtą iš aplinkos, nukreipia į save ir tokiu būdu skatina save spręsti iškilusią problemą. Nuo šio momento įvyksta kertinis lūžis valingo elgesio atsiradime vaiko gyvenime. Be šio į save nukreipto verbalinio aktyvumo reiškiasi ir į save nukreiptas motorinis aktyvumas. Vienas iš tipinių motorinio, į save nukreipto, aktyvumo pavyzdžių yra  kalbėjimo slopinimas uždengiant sau burną rankomis. Bręstant smegenų funkciniams centrams ir stiprėjant  mąstymui bei atminčiai jaunasis žmogus pamažu keičia garsų mąstymą į tylų mąstymą, t. y. mąstymą sau. Štai šioje fazėje įvyksta dar vienas labai svarbus lūžis valingo elgesio raidoje. Motorinė kalbinio aparato veikla aktyvuojama tik iš dalies, t. y. tik tiek, kad keltų asociacijas su kitais atminties pėdsakais, tačiau neišsiveržtų į aplinką. Tokių tylių motorinių-verbalinių aktų dėka padedami valingo mąstymo pagrindai. Mąstymas stimuliuojamas tyliais verbaliniais-motoriniais aktais. Nuo to momento, dėka tokio autoaktyvumo, žmogaus įgyja nematomo valingo elgesio sugebėjimus. Atrodytų, kad šis sugebėjimas yra pastovus ir nedingstantis, tačiau taip nėra. Valia pasirodo yra labai trapi ir periodiška. Kadangi verbalinio mąstymo centrai yra lokalizuoti kariajame smegenų pusrutulyje, o tiksliau „Vernike“ ir „Broka“ funkciniuose centruose, tai bet koks šių centrų veiklos sutrikdymas neigiamai veikia ir valią. Esant organizmo nuovargiui, ligai, dešiniojo smegenų pusrutulio dominavimui ir t. t., valingas elgesys nyksta. Svarbiausia yra tai, kad esant tokiam valios paralyžiui, žmogus praranda gebėjimą kritiškai vertinti iš aplinkos gaunamą informaciją ir labai stipriai pasiduoda teiginių poveikių, t. y įtaigai. Dalis manipuliacijos žmogaus sąmone metodų yra nukreiptų būtent į valios paralyžiavimą. Kaip pasakė F. Nietszche: „Valdomi tik tie kas patys savęs valdyti neįstengia“.