Bespalvė ašara nukrito,
Dvejonių tylą pasitiko.
Sudužusio atgarsio aidais
Prasilenkė vėjai svetimi mainais.
Išryškintos kaukės spalva,
Matau pasislėpus kažką.
Pabėgęs jausmų kamuolys,
Negrįžtamai daros baugu.
Nurimti pades lašų karas,
Ir lapai gi viens kitą tik gena.
Sušiurpus likimo malda,
Pastiręs laukimas – vėsa.
Skaičiuoju bereikšmius metus,
Statulomis virtusius tavo žodžius.
Netikro saldumo visai neskanus,
Nutysęs per kraštą melagis medus.