Jau beveik,
Beveik nuogas ruduo.
Paskutiniai rūbeliai
Jo slysta.
Bet tų rūbų
Visai ir nereik-
Jį vorai į voratinklius
Vysto.
Vis dažniau
Žemę lietūs mirkys.
Liūdesys prasiskverbs
Lyg koks gyvis.
Už langų
Vėjų vėl šnaresys
Mums primins:
Rudenėlis vėlyvas!
Tuoj užgęs
Paskutinė diena,
Naktis eis pasitikt
Žiemos ryto.
Padėkojęs
Šalnų dovana,
Dar paliks laiškus,
Auksu rašytus...