Žūtbūtinis seksas

Mano pirmasis gyvenime pasimatymas įvyko nesėkmingai. Net nekeisiu vardo, kad iš pažįstamų, kas skaito, pasijuoktų, prisimindami tą vėjuotą vakarą pas mano babą kieme. Su draugai apžiūrinėjome seną žigulį, svarstydami, ką čia jam pakeitus, kad atgaivintume ir taptume kaimo kelių piratais. Padarius išvadas, kad reiktų keisti viską, metėme automobilių inžinieriaus darbus ir tiesiog valgėme slyvas. Paskutinius keturis mėnesius aš turėjau merginą, kurios niekada nebuvau matęs. Tai Jolka, kuri melavo savo amžių. Nors man tada buvo trylika, o jai, kaip pati sakė, keturioka, iš tikro buvo 17. Taigi, ji susižinojusi, kur gyvenu, atėjo su draugėmis susipažinti.

  Stovėdama už tvoros prie gatvės, šaukė mane vardu. Su manimi buvę kokie 12 draugų, ėmė šūkauti, lyg indėnai, prieš karą. Aš sutrikau ir pabėgau į mišką. Tai buvo mano pirmasis pasimatymas.

  Ši istorija kitokia. Bet panaši. Jau buvau vyresnis, jau buvau įgijęs teorinių ir praktinių žinių santykiuose. Buvau tapęs arogantiškas savimyla, kuriam už pinigus buvo svarbiau jo ego ir asmeninės ambicijos. Mano galvą susuko mergina, kuri tuo metu studijavo Austrijoje ir kiekvieną vakarą laukdavau iš jos žinių. Parašęs žinutę, drebėdavau it šunytis, nes kiekvienas atsakas nuotoliniu būdu man prilygo maloniam, mane ryjančiam ir sielą šildančiam žvilgsniui.

  Vis nerasdavau laiko nuvykti pas ją, nors norėdavau pažadėti ir pažadą ištęsėti. Vieną dieną sužinojau, kad atvyksta ji. Savaitei. Pabus pas mane ir grįš atgal, bet jei patiks, po poros mėnesių sugrįš visam laikui ir gyvensim kartu. Laukdamas jos atvykimo, gyvenau lyg Alisas stebūklų šulinyje, kasdien mąstydamas, kaip ją nustebinti, kur nuvežti. Apie seksą nedrįsau net galvoti, manydamas, kad reikia pasirodyti rimtam. Ji atvyko, nuo pirmų akimirkų patapome draugais. Kas ir galėjo būti blogiausia. Iš pradžių norėjau ją apkabinti, kaip sms žinutėje prieš miegą, įsisiurbti į lūpas, apseilėti veidą ir jį nulaižyti. O buvo kitaip. Susitikę vaikčiojome dviejų metrų atstumu vienas nuo kito. Vakarui baigus, ji nusprendė likti nakvoti pas draugę, nes neva ryte reikia anksti keltis ir vykti pas tėvus.

  Maniau, kad jai nepatikau, buvau tik žaislas arba ji turi kitą. Ji manė, kad nepatiko man, kad drąsus virtualioje erdvėje ir kuklus tikrovėje tik todėl, kad ji manęs netraukė fiziškai. Laimei abu mokame kalbėti. Susirašėme, aptarėme įspūdžius, pasidalinome savo pastebėjimais. Priėjome išvados, kad taip palikti negalima, kad ryt turime susitikti, pasidulkinti, o tada spręsti ką darom. Žinojau, kad ryt ji turi kažkur išvykti, nes minėjo, kad anksti kelsis, bet. Pochui, pamaniau, jos bėdos, jei siūlo tokią avantiūrą, tikriausiai kažką sugalvos. Norėdamas apsidrausti, kad ji tikrai gali išvykti ryt, pasiūliau atvykti pas mane 4: 30, kai pradės tekėti saulė ir tada dulkinsimės.

  Žinojau, kad tai nebus eilinis seksas. Tai bus žūtbūtinis, nes tai lems mūsų ateitį. Į ją žiūrėjau perdėtai rimčiau, nes mane suprasdavo, palaikydavo ir papildydavo. Vien virtualiai. Norėjau to realiai. Norėjau tokio žmogaus gyvo, todėl buvau pasiryžęs stengtis, nors, kaip minėjau pradžioje, ji nebuvo mano sekso troškimų objektas.

  Žūtbūtinis mūšis man asocijavosi su žaidimu Mortal Kombat, kuomet turėjau ją dulkinti, pasitelkdamas visas įmanomas papildomas priemones. Tarsi Zub Zero užšaldyti ją ledu. Paskui pisti taip, kad skraidytų žaibai. Galiausiai, likus paskutinėmis akimirkomis reikia plakti iš paskutiniųjų, kol pasirodys įrašas “Finish Her” ir tada taikyti viena iš papildomų metodų: Fatality, Brutality, Animality. Tai tokie dalykai, kai būna taikomos įvairios vizualizacijos įvairiems veikėjams. Žaidime tai atitinka vaizduotę, grubumą ir humoro jausmą. Įsivaizdavau, save taikantį Animality’ą, kai pisdamas ją su klouno kostiumu ir gandro nosim, jaučiu, kad tuoj baigsiu ir pamatau, kad varau per šlaunį, net neįstatęs į vidų.

  Susitikus ryte viskas vyko įspūdingai, beveik kaip tikėjausi. Baigiamieji akordai buvo mušami ant palangės. Kaimynams miegant, krito tinkas, varvėjo prakaitas, sklido garsai. Abu baigėme, mano kulkos skriejo pro langą. Atrodė juokingai, bet įspūdingai. Man tai asocijavosi su cigarečių nuorūkomis, kurias metame pro langą, rungtyniaudami, kas toliau numes. Bandžiau įsivaizduoti rungtynes, kas baigdamas toliau nušaus pro langą.

  Kaip viskas baigėsi? Neįspūdingai. Grįžusi atgal į Vieną rodė susidomėjimą, ieškojome buto Vilniuje, kur kartu gyvensime, bet ji susipažino su garsiu smuikininku, kuriam iki šiolei pučia į dūdą ir nelaimingai gyvena. Susirašom, kad mums laikas kergtis, susitikti ir duotis iki pamėlynavimo, be įsipareigojimų, bet tai tik virtualus