a

Lapkričio kodas rudas.
Likę spalvos inertiškai lydos.
Elegantiški vėsūs vidūs,
pučia dūdos
nuogos ir basos
tokios visos
grakščios lyg vazos,
kam garsams iš jų į čia vizos,
dūdos pučia, o ką tik dvelkė
tartum triukšmas, kai krenta dulkė,
dūdai nunešė vieną balkį
ir dūda dabar aiškiai mulkė,
eik link rotušės ir dešinėn pirmas
posūkis, o į kairę antras –
vyninė, užuolaidos primena širmas,
muzikantas įgarsina mantras.