Sapno skrydis į „abrą kadabrą”

Pamėlęs veidas
Įlindęs į ledinį stiklą
Idant vaikystė
Fotografijoj sustingus -
Raiškus ir šventas

Dykinėja sniegas
Baltam apkauste
Ir nepraminti takai
Neišminti keliai -
Priklauso vien tau

Virš debesio kepurės
Žieminėm adatėlėm
Apvyniotas sapnas
Leidžias nuo kalnų
Vasaros prisiminimais
Čiuožia tarp eglaičių
Į aitvarą jaunystės
Įsikibęs

Nežabojami
Idant čigonų fiesta
Ištirpę kūnai
Lekia
Į „abrą-kadabrą”
Skinti šiaurinių žvaigždžių

Aš - vaikas
Į rogeles įkinkytas
Į pasaką savo
Skrendu.