(nu)vest prašiau

aš taip seniai
mačiau tave
ir žodis rasomis
rasot pradėjo

    mažai šviesos
    mažai dangaus

kai mėlio akimis
lietaus lašais

    harmonija
    per plaukus
    skruostus

ima lūpom groti

    liečiu lietum
ir glamonėju vis stipriau
ir negaliu sau leist pastoti

    daug kart
prašyt prašiau
ryt tuoj dar kart

    per vandenį delčia
į obuoliais nuklotą Mūzų stotį