***

Nutrupa šypsenos nuo statulų
ir ateina laikas:
be vėjo, be saulės
tik su šešėliu,
tik vienas ir tik sau.

Nusiplauna vakaro dėmes nuo pėdų,
lengva tampa žengti
ten kur...
ir žengi tik vienas, tik ten.

Neranda rugiai savo pėdų,
išsibarsto po duoną
ją laužia, dalina, valgo
tik vienas, tik su visais.