vakaras verandoj

prisimenu
naktis Vydeniuos
veranda apdažytais langais
svirpia žiogai ir mano pirmos
kreivai suakėtos
prieskonių lysvės prie namo

sulaukiu
kol visi užmiega
atsidarau duris ir klausaus
kaip kalbasi lapai obelų
suloja šunys toli
žvaigždės -- irgi loja

pašiurpstu
sustingsta gumulas
gerklėj - per ilgai nekalbėjus
pradeda rodytis
mintis akyse --
kad neieškančius randa
dažniau