Apie rugpjūčio naktį

Migla užklos Mažupės vagą,
Dangaus sietynai žiburiuos,
Ramiai karos žilvičių šakos,
Diena miegos tamsiuos languos.

Jau niekas nesiruoš į kelią,
Tik palinkės labos nakties.
Jausmai užmigs širdies kertėlėj,
Jokie šešėliai nepalies.

Sapnai lankys kiekvieną namą,
Juose grįš buvusi diena.
Lyg gavus džiugią telegramą,
Sustings ant lūpų šypsena...

Dangus stebės žemelės būtį
Ir sergės siunčiamus sapnus.
Jisai toksai tiktai rugpjūty,
Gražesnio jau tikrai nebus!