Ar pasiklydau?

Tą džiaugsmo akimirką
Trumpam pakylame nuo žemės
Aplanko idealus absoliutizmas
Kalbu apie novatorišką rudenį
Pralenkiantį materijos esybę
O tu klausaisi, klausaisi ir stebi
Stebi ir žiūri, vis klausaisi
Kaip lekia mintys, laikas
Idėjos virstančios utopija
Matau- tavy despotijos karalius gimsta
O aš kalbu apie rudens margybes
Apie aukščiausią rudens unikalumo laipsnį
Ir nematomą šydą, plykstantį nuo
Mirštančių vienuolių medžių
Taip pat tavy regiu tą pyktį
Teroru pagrįstą mūsų meilę
Mūsų? Paklausk širdies manosios?
Aš myliu kitą.
Jo vardas R raide prasideda, jis, kaip minėjau,
Margas, šlapias, kažkam nelinksmas
O man tai atgaiva ir tūkstantis orgazmų-
Rimtas. Jis neapsakomai puošnus
Prilygstantis kasdienei Edeno sodo gražmenai
Užkabino skrydis į ketvirtąją materiją
Kartu su įspūdinguoju mylimuoju
Ruduo, tai tu, kurio veidą minsiu
Dienai auštant, tai tu kurio šakas
Glamonėmis aplieti būtų padoru,
Siųstas pačios aukščiausiojos dievybės,
Kasnakt girdžiu alsavimą ausyse
Ir glostymą
Tik tu gali suprasti viską ką sakau
O akys tyli..