kiekvieną kartą prisilietus
ar atsispyrus ar priklaupus
kartojas moterys kaip lietūs
aplenkdamos vaikystės trauką
ir nieko amžino tik pirštai
lengvai suvirpa susijungę
ir nuo vandens be galo tiršta
o nuo drėgmės labai apsunkę
artėjame prie vienas kito
kol iš tuštybės užrašyto
jau neįskaitome nė žodžio
vien tik reikšmių pilna mozaika
kur susipykę susitaikom
jau nieko nieko neįrodžius