Tu su vėju iš šešėlių atėjai
Skaidrų vandenį su vynu sumaišei
Ir apnuoginai prieš dangų mano sielą
Kai aną kart buvo su tavim taip miela
Buvo pirmas bučinys prie tavo vartų
Kaip pagautas nusikaltėlis iš karto
Tas kuris kankino mano širdį
Tas kuris,, atsiprašau,, negirdi
Ir tik aušroj suvilgė mano lūpas
Išsiskyrimo liūdesys kaip šaltas rūkas
Dvejonę pakeičiau į siekių tvirtą ryžtą
Nes mano džiugesys jau be tavęs negrįžta