žmonės apie priklausomybes.

Viena, dvi, trys, keturios... Ant lapo popieriaus suraityti pavadinimai priklausomybių. Reiškiniai, daiktai, veiksmažodžiai, kuriais apsigaubę žmogiukai keliauja savųjų gyvenimų kelių link. Su kelio ženklais ar be jų. 
- Aš negaliu be kavos.
Kasdien užveda mašiną. Kapotu rasos lašai piešia savąjį taką. Stengiasi neišklysti iš gamtos dėsnių tapydami. Dar trys ar keturi milimetrai ir tikslas pasiektas... Variklio šiluma išgarina kelelius ir lašus visus.
- Man neišeina be pagyrų.
Tepa sumuštinukus. Atmestinai, nes skuba. Peilis neklauso. Rankos dreba, peilio vedamos. Sviestas geriasi į minkštą, mielių pūstą duoną. Salotos lapas treška spaudžiamas ant sūrio.
- Labiausiai mėgstu mėlyną spalvą.
Žongliruoja žodžiais, lyg šie nieko negalėtų įžeisti. Beria į veidus apsnūdusius. Pasikrapšto ausį, kad žiovulį paslėptų. Mintimis svajoja apie kolegą, bet niekada nedrįs.
- Nemoku žiūrėti filmų vienumoje.
Aprengia vaikui batukus. Suriša raištelius ir šimtąjį kartą kartoja, kaip tai padaryti. Rožiniai. Mergaitiški. Patikrina, ar kuprinė ne per tuščia. – Pakelk, rankas. Pigus megztukas. Bet šiltas.
- Visada peržvelgiu laikraščio skiltį apie orus.
Nešasi rankoje dažų kanistrėlius. Šiandien šią sieną, rytoj kitokią. Teptuko šereliai skilinėja. Amžiaus juose pilna. Pasikelia kelnes ir uždengia apatinių gumą. Atsipalaidavusi kaip nuotaika po alkoholio laipsnių.
- Visada nustatau žadintuvą penkiomis minutėmis anksčiau.
Įjungia televizorių. Pultelio mygtukai nusidėvėję iki išblukimo. Garso mygtuką tenka spausti po kelis kartus. Pasikaso. Pataiso kūno padėtį lovos atžvilgiu. Pilvo rimbės nuo judesių sušlampa. Nuo galvos atkibęs plaukas sklendžia iki pečių.
- Man dažnai trūksta deguonies.