kai aušrą atneša ant skruosto
drugys vaivorykštės sparnais
rasotom gatvėm vaikšto varnos
išskleidę skėčius purpurinius
tuojau tarp lūpų suvirpės
konvulsijos apimtas dūmas
geltonas kaukas iš vitrinos
pažvelgs migdolinėm akim
šešėlius iš plaukų išpurtys
atskriejęs iš griuvėsių vėjas
ilgai žiūrės į šaltą veidą
prišliaužus vynuoginė sraigė
ir nusižiovavus paklaus
ką veža juodas troleibusas