Kartais miestų perversija

Ar kas matė
Kaip subtiliai senamiesčiu
Nubėga keletas šešėlių
Susvetimėja miestas
Ir kaip kažkas pasijaučia visai naujai
Kitoniškai
Pasiverčia ant šono
Ir iš vienos ir iš kitos pusių
Metamorfozė

Ryt rytas bus bespalvis, apvalus
Kaip ratas skritulys
Galų gale jau nesvarbu
Taip gera eiti nesinori
garsai lyg metaliniai lyg spindintys aksomu
Aksomas raudonuoja žvaigždėmis

Ne sapnas tai, ne noras
Tik kartais neišvengiama silpnybė
kartojasi kas amžių