Trumpiausias kelias Namo -66

.

                                             
          Kamikadzė Gipsis tyliai brazdina pirštų falangomis gitaros stygas ir niuniuoja: -Dar ne vakaras, -Dar ne vakaras... Netikėtai jam pasigirdo: -Oj, -Oj, -Oj-Nukabinkit, -Nukabinkit, -Oj. Gipsis nubaidė ugninį katiną nuo krūtinės, atsistojo ir atsargiai ant pirštų galų nusėlino link garso. Dėl viso pikto paruošė Samurajaus kardą, jei kas-kirs, arba durs, bet nereikėjo daryti nei vieno nei kito. Išėjęs į tarpdurį, šešėlio pusėje, ant sienos pamatė tai ko nebuvo pastebėjęs anksčiau. Jis ir negalėjo pastebėti, nes pirma, -jis neįėjo, o įskrido, - antra, su Apuoku Zenonu išėjo ne per duris, bet per išbyrėjusį langą, o sugrįžo per ten pat per kur išėjo, -per langą. Todėl nieko ir nepastebėjo. Niekas tuo kart nedėjavo. Gerai įsižiūrėjęs Kamikadzė Gipsis pamatė ir išgirdo: -Uj, -Vaj-vaj, -Gugu.
      - Pagaliau. -Nukabinki mane gerasis žmogau. Kamikadzė Gipsis buvo neblogas žmogus, jautrios širdies ir visada padėdavo jei būdavo įmanoma. Pakišo petį, bet kybantis objektas buvo persunkus. Teko gerai prisitaikyti kardo ašmenimis, Samurajaus kardu nukirto kablį, ant kurio, kaip šerno pusė, kybojo objektas X.. Šis krito ne iš aukštai, tik iš poros metrų, bet griausmingai, -Dinnn. 47 išmatavimo pėdos patikimai  padėjo išlaikyti pusiausvyrą. Objektas siūbavo, bet stovėjo stabiliai, girgždino rankų ir kojų sąnarius, pakilnojo visas galūnes aukštyn, žemyn, į šonus, pritūpė, atsistojo, pajuduno ranka atkištą apatinį  žandikaulį, - pagaliau ištarė:
    -Uch, -Ačiū tau, gerasi žmogau, kad padėjai man nulipti nuo sienos. -Pavargau kyboti. Kai išgirdau tavo gitaros skambesį ir dainos žodžius, labai susijaudinau, išgirdau Kikilio čiulbėjimą, pamačiau kitoje Barboros gatvės pusėje, Sereikiuškių parke, mėnesienos apšviestą didžiulį šerną- Va, gerasis žmogau, matai koks didelis šernas lipa ant Puškino vasaros ledainės stogo, nebegaliu susilaikyti, užvaldė medžiotojo aistra, užvirė protėvių vikingų kraujas. Greitai atnešk mano šautuvą, jis yra paslėptas po marmuriniu stalu, pridengtas barchato staltese, - spėjau paslėpti nuo Kleopatros. Eik, gerasis žmogau, atnešk, - tuo pačiu prigriebk šautuvo optinį taikiklį ir mano medžioklinį durklą. Nebegalu. Taip traukia pamedžioti.
Kamikadzė Gipsis išklausė Vikingo prašymą, nuėjo prie marmurinio stalo, kur knarkė ir kriųksėjo miegantis Globolistų Lietuvoje šefas, -tikras Biesas, atsiklaupė, paropojo keturiom po stalu, - tikrai, - tvarkingai suvyniuotą į  maršką, po stalviršių rado gerai išteptą dvivamzdį medžioklinį šautuvą, bet, - be optinio taikiklio, durklo taip pat neaptiko. Atnešė ir padavė šautuvą Vikingui. Šis apsidžiaugė, bet greitai nusivylė, piktai sušnibždėjo:
-Vai kuku... -Be optinio taikiklio? - Kur jis?  Kur mano durklas? –  Na, Kleopatra. Na, išdykėlė. -Kur mano optinis taikiklis? -Kur mano medžioklinis durklas? – Atiduok, o jei ne, tai surasiu, pagausiu ir nurausiu...
..    Kamikadzė Gipsis suprato, kad nuo sienos nukabino ne Buratiną, o patį tikrų tikriausią  medžiotoją. Žinomiausią medžiotoją ne tik Lietuvoje, bet žinomiausią tarp kitų valstybių ir karalysčių, - Vikingą-Mikolojų  slapyvardžių „Karabasas“;-Taip bent kalbėjo žmonės, - kai klausinėjo atvykę užsienio svečiai apie stovinčius rūmus Arkikatedros aikštėje, apie prišvartuotą Nidos uoste vikingų burlaivį ir kitus didingus ir mažiau pastebimus, bet nemažiau yspudingus objektus. Sakydavo žmonės, kad tai Karabaso.
        Kamikadzė Gipsis prisiminė, kaip šokant su karžge Gražina tango, -Paskutinis Sekmadienis, iš Moteriškų „Vakaro žinių“, ji, Gražiną, jam ant ausies pašnibždėjo, kaip dvi kilmingos damos buvo pastebėtos prabangiame viešbutyje. Jos buvo pastebėtos ne Butrimonių kaimę, o Vilniaus mieste, priėmime pas Kleopatrą, prabangiame viešbutyje. Jos dalyvavo kviestiniame “Baltosios mišrainės“: vakarėlyje. Vakarėlyje su šokiais, žaidimais, dainomois  ir dar visokiom zbitkom, -žiedą dalino, fantus, pušį gaudė. Šiame vakarėlyje, greta Kleopatros buvo pastebėtas patriušusia, nupešiota  barzdele, vienas, Šūstras vyrukas, iš Garliavos, -Vytauto vardu. Pas ji buvo pastebėtas durklas šeškaus makštyje, gražiai apsakstytas gintarais. Pas Vytuką  taip pat matė ir optinį taikiklį. Jis su Kleopatra pažvelgdavo per optinį taikiklį į dangų ir matė šviesią Lietuvos ateitį. Matė Lietuvą rožinėm, vaivorikšinnėm spalvom. Kaip pasirodė netrukus, kad  tai buvo tik iliuzijos, - optinė apgaulė.  Pūčiant per šiaudą į burbulienę dideliame dubenyje, kilo muilo burbulai. Burbulai buvo labai gražiūs. Štai šiame vakarėlyje ir buvo pastebėtos dvi kilmingos damos. Jos prisistatė Kleopatrai  Motinėlės ir Pūkės vardais. Joms prisistatinėti nereikėjo, nes jos buvo pažįstamos nuo tremties laikų. Jos susitiko vienoje Kuršmarių saloje, netoli Venties rago, kur padėjo Gamtininkui Saliamonui –Krizui;- ganė Krizo kiaules, žąsis, vištas, padėjo gaudyti ir žieduoti paukštelius. Kadangi jos buvo kilmingos damos, kad neprarastų raitėlių įgudžių, kartais ant šių kiaulių pajodinėdavo. Jos negalėjo prarasti  karžygių narsos ir įgudžių. Jas, prieš kelias valandas ir pastebėjo stovintys ant Vilnelės tilto du žemaičiai, Untis ir Aurims. Jie matė, kaip dvi kilmingos damos buvo skraidinamos Lietuvos kariomėnės grandiniuo Berūgščio keturkinke karieta, -tipo „Kajatonas“, pro Bernardinus. --Aaaaaa, -Aaaaaa, -Liaukis Berūgšti, -sustok. Nesustojo grandinis Berūgštis, apsuko Stačiatikių cerkvę ir dingo už posūkio. Ją nusivijo Rokeris iš pilaitės stovinčios ant Vilnelės aukto kranto. Jis  vijosi su oranžinių motorinių dviračiu taip greitai ir triukšmingai, kad  pametė motoro garso slopintuvą, -o triukšmauti nuo 18 valandos yra draudžiama, - na, -nebent galima tyliai ir gražiai padainuoti apie gamtą, apie meilę, apie debesis. Prieš vidurnaktį, šios kilmingos damos buvo išlaipintos prie Mindaugo tilto. Likusios vienos dideliame mieste, jos karštligiškai ieškojo Šturmano Geležėlės, -na, -iš  bėdos,  būtų neblogai surasti  ir Gipsį, -Kamikadzę Gipsį, bet jos niekaip negalėjo prasibrauti pro apsauginius „Kurmiukus“. Dingo jie joms iš akių, - Tram tararaj, - o dar, - labai norėjosi valgyti. Labai norėjosi. Vakštinėjo po Vilniaus miestą po paranke suglaudusios, perkreiptus iš pykčio veidelius, kol pradėjo pilvai maršus groti ir gurgieti;-Gir-gir-gar-gar, -gur-gur -gur, . Laiku jos išgirdo Kleopatros kvietimą  į „Baltosios mišrainės“ balių.
        Vilniaus miestas buvo gausiai pripildytas Lietuvos partizanų ir Vidurio Europos karžygių. Nemažai buvo atvykę ir  iš kitų draugiškų valstybių. Lietuvos Šerifo-Komisaro Pasagėlės nurodymu, - sunkiai, bet kaž kas, vis dėlto parodė gerą valią ir perlipo per Rubikoną, -savalaikiai persiorentavo;- nuo įprastinių maršrutų buvo nuimti maršrutiniai mikroautobusai.. Miestas buvo aprūpintas mobiliais keturračiais bio WC Transporter ir metų W –Golf bio Taxi Cadelakais. Vienu iš jų pasinaudojo Pūkė ir Motinėlė nuvykti į prabangų viešbutį. Ką gi pasakys žavi jų pažįstama, Karalienė -Kleopatra? -Jei sieks valdžios, - Jai, Kleoptrai, pritars ir eis su Ją iki galo, -pasitariusios nusprendė Motinėlė ir Pūkė. - Štai kokią paslaptį išgirdo Kamikadzė Gipsis iš Karžygės Gražinutės šokant tango „Paskutinis Sekmadienis“.
            Jis nežinojo, ką dabar daryti? Pasakyti, ar nepasakyti Vikingui Mikolojui apie Kleopatrą., - Reikia pasakyti, reikia perspieti, kad jis nebesikankintų-nusprendė Kamikadzė Gipsis. Būsiu Jo, Vikingo  Mikolojaus, laikinas šnipas, -Kaip bebūtų, turi būti vyriškas solidaruimas. Tegul žino ką išdarinėja išrinktosios, išvykus į tolimą, ilgalaikę „komandirotę“
      - Vikinge, apgailestauju, -mano žiniomis, jūsų Kleopatra išėjo su kitu., - Apgailėstauju, durklą, šeškaus makštyje,  nusagstytą  gintarais ir optinį taikiklį, išsinešė iš Tavo apartementų. Nieko neliko. Liko tik ragai ir nagai. Dar daugiau, Vytautas iš Garliavos pasakė, jei niekas neišeis su Kleopatra, pasitrauks iš Lietuvos į Gudiją,  pas Lukošiu. Va, kaip yra Gerbiamas Vikinge Mikolojau.
            Netikėtai, nuo Valdovų rūmų pasigirdo medžiolklės ragų riaumojimai;-Tu-tūūūū, Tu-tūūūū, -skelbiantys apie naktinės medžioklės pradžią. Tai buvo duotas garsinis perspėjamasis signalas Kamikadzei Gipsiui, kad Bieso medžioklė prasidės už valandos. Vikingas plačiai nusišypsojo ir tarė Kamikadzei Gipiui:
      -Rago garsai mane visda  džiugina ir užburia, Kamikadzė. –Ech, kaip puiku. Padainuokim, kol užgros ragai „ Medžioklės maršą“ ir paskelbs apie medžioklės pradžią..
                                              Tai bent, tai bent, tai bent medžiotojas esu...