paprasta

Sapnuoti mėlynus bangų dūžius.
Apglėbt pakarantėj ežero žaltvykstę
O laikas nesuspėjantis pas mus
pavirtęs į žuvėdrą klykia

(mes sugebam užtildyti paukščius)

raudonas kaspinas siūbuojantis šiandien pavėjy...
Maža širdis - bejėgė
Erdvėje
Ir neskaičiuota dar kiek buvo
ar praėjo
Mes negyvenam ateitim
(jos dar nėra)
Ir gal per parasta
Akis atmerkt pačiam gyvenimo
pavasarį
kada būties realijos {tarpinės}
pro viltis
tarytum vinį kala mums
į sielą
pašiną
Mes bėgam nuo kitų.

(Kiti - tai mes, beje, jų pagrindu sukūrę sielas)

Gyvent ir juoktis?
paprasta, bet DAUG.

Džiovinam saulėje užtiškusią
nuo jūros sūrią ašarą...