gal galim peleninę

atsiprašau gal galim peleninę
nuberti pelenus praėjusios dienos
suglamžytam bloknoto popierėliui
kuriam paliko nebaigta mintis

gal galim peleninę akmeninę
kad atlaikytų beriamus žodžius
kurie apsunko nebereikalingi
nuo ryto lig naujos aušros

gal galim peleninę metalinę
karštoms neblėstančioms aistroms
liepsningų žvilgsnių laužo angliai
ir kunkuliuojančios širdies mūšoms

atsiprašau gal galim peleninę
joje suberti noriu visą aš save
save sudegusį nuo norų begalinių
kad feniksu naujai atgimti vėl ryte