Ir aš tave mylėjau

Aš mylėjau tave tau nežinant... A. Jonynas


Ir aš tave mylėjau, tau nežinant.
O kiek naktų spalvotų ir tamsių
Stipriais jausmais, plačiausiais vandenynais
Šaukiau tave ir ligi šiol šaukiu.

Ir blyškų rudenį, kai šviesos dingsta,
Pro pilką rūką tolimų kelių,
Šis jausmas neištirpo, vėl ištvinkęs
Apgaubia ilgesiu. Ir vėl myliu.

Mylėjai tu mane? Po šitiek metų
Kai žemė ir galva pasipuošė šarma,
Suskilę du keliai, vienu netapo.
Ir nesuskambo žydinti daina.

Mylėjau aš tave, tik tau nežinant.
Šviesa lange, ilgam ilgam kely.
Ryškiausias sapnas – mano vandenynas
Ir aš beviltiškai jame trapi.