Pūkis gauna sunkią užduotį...

Vilke!... Taip tu - baltasis... Pameni, sakei, kad esi man skolingas... Na, tada, kai aš tau elnią dantimis sumedžiojau, kai lakstėm tarp medžių...
Tai va, nunešk šį platininį angelą ir instrukcijas...
Kokias?
Tuoj paskaitysiu... "Pakabuką užšaldyti ir nešioti pasikabinus ant kaklo, kaip kartuvių virvę - iki mirties"
Kodėl užšaldyt?
Nes gali išsilydyti arti jos širdies gulėdamas...
Ne, nebūtina jį mylėti...
Jis juk netikras angelas, jis tik metalo luitas, atliekantis angelo pareigas: šildyti, saugoti ir mylėti...
Beje, tavęs dar noriu paprašyti...
Pasaugok ją nuo nuo juodų dėmių, bandančių aptemdyti jai nuotaiką, bet atsimink... Nežiūrėk jai į akis, ji galinga burtininkė - vienas mirktelėjimas ir tapsi jos žaisliuku...
O tai mano pareigos...
Kur ji gyvena?
Rasi...
Pajusi ją, tu negali jos nepajausti...
Saugokis, nepaskęsk jos akyse, kitaip daugiau nebegrįši...
Taigi, siunčiu tave į pavojingą užduotį... Būsiu skolingas... Sutinku, man, dantimis pagauti elnią buvo lengviau, nei tau bus atlaikyti visus jos išbandymus...
Sėkmės...



Kažkaip nebe žodžiais tai reikia aprašinėti...