apkabins sutema tavo veidą
į akis žvaigždeles paskandins
tiktai man ten nuskęsti ne leidžia
ilgas kelias beribis išvis
susitikim šiąnakt mėnesienoj
kai vakarė žvaigždė nusileis
nors tu būtum Paryžiuj ar Vienoj
mes ten galim keliauti jausmais
baltos drobės vėl plaikstosi vėjy
sidabru žaidžia mėnuo nakty
apkabinti tave taip norėjau
bet ir vėl pajutau tu toli
tviska perlais rasa ant lapelių
tuoj tuoj saulutė atbėgs tekina
grįšim vėl į fantazijų šalį
kai pridengs mūsų veidus tamsa