Vėl sugrįš, gal negrįš ištremta atmintis.
Stalčiuj guli pageltę laiškai.
Metai skaitė mintis, lietūs plovė viltis.
Laukiau aš taip ilgai, juk žinai.
Man gegužiai kuždėjo – ištieski sparnus,
Patys kels jie aukštyn, nepaklys.
Taip išėjo. Vėlu. Net pralenkus metus,
Vėl girdžiu – nesugrįš, nebegrįš...