Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Iš virpančių trikdžių pasąmonės toliuos,
Sugrįžta nelauktas, pamirštas rytojus.
Lyg kirminas juodas jis verčia mąstyti
Ir vėlei nelauktas kančias pamatyti.



Tas skausmas, kuris jau pamirštas seniausiai,
Prikimba prie kojų, grandinėm sukausto.
Rytojus kurio niekada ir nebuvo,
Giliai manyje dar vis nepražuvo.
2013-10-14 06:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-15 00:54
TomKomPotas
Pradžia lyg intrigavo, bet taip ir liko toks abstraktus, su pražuvusiu rytojumi ir nedetalizuotomis kančiomis. 1+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-14 18:46
apytikris
pabaiga - paskubom. kam tas ,,dar vis"? aišku - dėl ritmo, tskant, škia, vannas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-14 18:44
apytikris
Įsiklausykite į Anos patarimus dėl žodžių dėliojimo. O pati mintis iš patirties tai aiški, bet čia ji ne iki galo išrutuliota. Turiu abejonių dėl ,,pamirštas" kirčiavimo. 2+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-14 10:19
durnas personažas
p.s. nebūtina priimti mano nuomonę. Sėkmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-14 10:19
durnas personažas
Iš virpančių trikdžių pasąmonės toliuos,
Sugrįžta nelauktas, pamirštas rytojus.

-------------------------------------
Čia - dainingai.

Lyg kirminas juodas jis verčia mąstyti
Ir vėlei nelauktas kančias pamatyti.


Neįtikinate, nes kančios matyti negalima, ją jauti širdimi ir protu.

Lyg kirminas juodas priverčia mąstyti
kančia nelaukta grubiai širdį palyti.

Taip skaityčiau. Na, Jūs geriau ką sugalvosite.

Tas skausmas, kuris jau pamirštas seniausiai,
Prikimba prie kojų, grandinėm sukausto.
Rytojus kurio niekada ir nebuvo,
Giliai manyje dar vis nepražuvo.


Kai skausmas glūdėjo seniausiai pamirštas,
grandinėm rakina vėl, o jos - tokios tvirtos.
Rytojus, jis buvo kažin, o gal ir nebuvo?..
Atėjo. Sustojo. Apvijo. Pražuvo.





Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą