Iš virpančių trikdžių pasąmonės toliuos,
Sugrįžta nelauktas, pamirštas rytojus.
Lyg kirminas juodas jis verčia mąstyti
Ir vėlei nelauktas kančias pamatyti.
Tas skausmas, kuris jau pamirštas seniausiai,
Prikimba prie kojų, grandinėm sukausto.
Rytojus kurio niekada ir nebuvo,
Giliai manyje dar vis nepražuvo.
Įsiklausykite į Anos patarimus dėl žodžių dėliojimo. O pati mintis iš patirties tai aiški, bet čia ji ne iki galo išrutuliota. Turiu abejonių dėl ,,pamirštas" kirčiavimo. 2+
Iš virpančių trikdžių pasąmonės toliuos,
Sugrįžta nelauktas, pamirštas rytojus. -------------------------------------
Čia - dainingai.
Lyg kirminas juodas jis verčia mąstyti
Ir vėlei nelauktas kančias pamatyti.
Neįtikinate, nes kančios matyti negalima, ją jauti širdimi ir protu.
Lyg kirminas juodas priverčia mąstyti
kančia nelaukta grubiai širdį palyti.
Taip skaityčiau. Na, Jūs geriau ką sugalvosite.
Tas skausmas, kuris jau pamirštas seniausiai,
Prikimba prie kojų, grandinėm sukausto.
Rytojus kurio niekada ir nebuvo,
Giliai manyje dar vis nepražuvo.
Kai skausmas glūdėjo seniausiai pamirštas,
grandinėm rakina vėl, o jos - tokios tvirtos.
Rytojus, jis buvo kažin, o gal ir nebuvo?..
Atėjo. Sustojo. Apvijo. Pražuvo.