Kai saulė vieną rytą
Tavo languos suspindo,
Buvau aš ką tik gimus,
Buvau ką tik įžengus
Į šį pasaulį platų,
Kur Tu lakstei laiminga,
Dar vargo nepažinus,
Tokia nerūpestinga,
Gyvenimą pamilus.
Tu kaip mama budėjai
Prie mano lopšio mažo
Ir laukei ir ilgėjais,
Kada gi pagaliau
Pasveikint saulės bėgsim,
Žvaigždes skaičiuot galėsim,
Dainas kartu dainuosim,
Svajosim vakarais.
Bet laikas, laikas, laikas,
Jis toks negailestingas!
Jis sudrumstė vaikystę,
Sužlugdė svajones.
Jaunystė Tau pražydo
Gėlėm įvairiaspalvėm,
Savos ilgai ieškojai,
O gal dar neradai?
Nors ir mama esi jau
Ir daug ką pažinai,
Bet Tau jaunystės dienos
Širdy liks amžinai.
Labai atsiprašau autoriaus kad rašau antrą komentarą, gerb. Kritike Daineko žinokite poezija yra ne tik baltosios eilės modernizmas bet ir lyrika, jei to nežinote gal jums reikėtų pasiskaityti apie poeziją. Kalbate nei šį nei tą.
Man malonu buvo skaityti, kadangi skirtas sesei. Mes netekom vyresnėlės pakankamai anksti. Todėl skaudūs prisiminimai išlieka. Sėkmės Mintaute, ir nenuleiskit
rankų.O treniruotė, kaip ir visame kame, duoda vaisius.
Nustoji rašius, snaudžia ir mintys...