Aš laukiau tavęs, kai šalo
Naktimis žvaigždėtomis dobilai...
Ir kojomis basomis trypiau be gailų -
Sąžinę savo. Pumpurai užšalę gėlių...
Naktimis kaukė vilkas varveklių fone.
Aš vis dar tikėjau mėnulio galia,
Sako pildo sapnus. O aš vis tarp šaltų dobilų,
Svajot - narcizas žiemoje... Nedrįstu.
Aš laukiau tavęs, kai šalo
Balos ir virto traškiu stikleliu....
Aš lauksiu ilgai dar, iki kol dar galiu,
Kol šalnos taps šiltos, kol pavirs sidabru.