Bosas ir vergai

Štai iš gerklės trykšta kraujo srovė,
Biuro vergus džiugina prapjauta boso gerklė.
Kraujas pilasi čiurkšlėm, bosas švokščia išpūtęs akis,
Atsiradus žaizda jau niekuomet neužgis.

Dar visai neseniai bosas buvo mandras,
Tačiau štai netikėtai jį apšiko gandras.
Komandavo ne kartą pakeltu tonu,
Bet dabar kas sekundę jis virsta lavonu.

Šią sekundę jo siela jau veržias iš kūno,
Bet vergams pochui, nesvarbu, kad bosas žūva,
Štai susispietę jie į ratelį šoka,
Ryja žarnas ir trypia boso galvą kas kaip moka.

Išdrabstytas kūnas pasklido and kiliminės dangos,
Kraujas nudažė sienas raudonai kaip niekados,
Vergai spardo viską, kas aplinkui liko,
Vaizduotė atsivėrė, nes nervai pakriko.